Uždavinio sprendimas
S.Varanašvilis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir jo pase yra įrašas apie tautybę, nurodantis, jog jis yra lietuvis. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamasis S.Varanašvilis pareiškė, kad nori pakeisti pase įrašą apie tautybę ir save laiko ne lietuviu, bet gruzinu. Įtariamasis, remdamasis išsakyta pozicija, pareikalavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė B.G. sudarytų galimybę duoti parodymus gruzinų kalba, bei užtikrintų jam teisę naudotis vertėjo paslaugomis.
Remdamiesi baudžiamojo proceso teisės reikalavimais, doktrinos nuostatomis bei teismų praktika, pakomentuokite, kokį sprendimą turėtų priimti ikiteisminio tyrimo pareigūnė bei pagrįskite jį.
Valstybinės kalbos principas įpareigoja visus procesinius veiksmus atlikti bei veiksmų rezultatus fiksuoti valstybine – lietuviu kalba (LR Konstitucijos 117 str. 2 d.; LR Teismų įstatymo 8 str. (Žin., 2002. Nr. 17-649); LR BPK 8 str. 1 d.). Tačiau atliekant ikiteisminį tyrimą bei nagrinėjant bylas teisme procesinius veiksmus tenka atlikti su asmenimis visai nemokančiais lietuvių kalbos ar mokančiais ją ne taip gerai, kad galėtų tinkamai suvokti lietuvių kalba atliekamų procesinių veiksmų esme.
LR BPK 1 str. reglamentuota baudžiamojo proceso paskirtis <…> ginant žmogaus ir piliečio teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus <…> įpareigoja mus garantuoti visų (ne tik LR piliečių) procese dalyvaujančių asmenų teises, teisėtus interesus ir laisves. Tad valstybinės kalbos principas nebus pažeistas, jei asmeniui, nemokančiam valstybinės kalbos, bus suteikta teisė baudžiamajame procese kalbėti ir prašymus pateikti gimtąja ar jai prilyginta kalba (LR Konstitucijos 117 str. 3 d., LR BPK 8 str. 2 d., 44 str. 7 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. e dalis). Tačiau tokioje situacijoje būtinai turi dalyvauti tinkamos kvalifikacijos, pakankamos tiksliam vertimui žodžiu ir raštu, vertėjas. Atitinkamos vertėjo kvalifikacijos reikalavimas yra visuotinai pripažintas ir plačiai taikomas tarptautinėje praktikoje. Pvz., Teisingumo Teismo Statuto (Rules of Procedure of the Court of Justice) 22 str. numato reikalavimus, keliamus formuojant vertėjų skyriaus personalą – tai specialistai, turintys specialų, valstybės pripažintą paruošimą, patyrę, mokantys kelias užsienio kalbas (http://curia.eu.int/en/institi/services/traduction/role.htm ).
Nagrinėjamoje situacijoje įtariamasis S.Varanašvilis pareiškė, jog lietuvis jis yra tik pagal padarytą įrašą LR piliečio pase, tačiau save laiko gruzinu. LR teisingumo ministro 2001 birželio 20 d. įsakymu Nr. 111 patvirtintos „Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklės“ (Žin., 2001. Nr. 56-2007) numato asmens teisę pakeisti savo tautybę pagal vieno iš tėvų ar senolių (3 str.). Tačiau šiuo atveju įtariamojo S.Varanašvilio tautybė neturi nieko bendro su jo prašymu baudžiamojo proceso metu užtikrinti jo teisę į vertėjo pagalbą. Įrašas apie tautybę asmens tapatybę liudijančiame dokumente nėra teisinis pagrindas teigti, jog konkreti kalba yra asmens gimtoji. Nagrinėjamoje situacijoje svarbu atsižvelgti į įtariamojo S.Varanašvilio galimybę suvokti atliekamų procesinių veiksmų esme ne tik buitiniu lygiu, bet ir, pvz., specialius teisinius ar kitokius terminus. Pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Lagerblom prieš Švediją (pareiškimo Nr.26891/95. // Teismų praktika 2005. Nr. 23) konstatavo, jog <…> nepaisant ilgo pareiškėjo buvimo Švedijoje, jis galėjo silpnai mokėti švedų kalbą. <…> Pareiškėjas savo švedų kalbos mokėjimo lygį apibūdino, kaip „gatvės švedų kalba“. <…>. Kamazinski (Sprendimas Kamazinski byloje 1989 m. gruodžio 19. Series A., Nr. 167.) byloje Europos Žmogaus Teisių Teismas atmetė pareiškėjo skundą ir konstatavo, kad nebuvo <…> pažeidimų, nes pareiškėjui valstybė paskyrė gynėją, mokantį valstybės nacionalinę ir ginamojo kalbas. Šiuo atveju pagrindiniu argumentu buvo tai, kad tos kalbos, kurią supranta įtariamasis, vertimas buvo užtikrintas.
Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertintos ir faktinės aplinkybės, charakterizuojančios įtariamąjį asmenį. Pvz., jei byloje yra duomenų ar įrašų, rašytų įtariamojo ranka, jog jis moka ir sutinka duoti parodymus lietuvių kalba (kuri nėra gimtoji). Panašioje situacijoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, jog nebuvo kalbos principo pažeidimo: <…> Apklausos protokoluose esantys prierašai leidžia teigti, kad L. Zacharovas moka rašyti lietuviškai <…> (Baudžiamoji byla Nr. 2K- 682/2004. S-2.1.2.1.19,2.2.5. 2004 m. gruodžio 14 d.).
T.p. sprendžiant vertėjo paskyrimo klausimą, svarbus asmens noro naudotis vertėjo paslaugomis momentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad BPK 8 str., numatančio teisę lietuvių kalbos nemokantiems asmenims proceso metu naudotis vertėjo paslaugomis pažeidimas negali būti konstatuojamas tokioje situacijoje, kai ikiteisminio tyrimo ir bylų proceso pirmos instancijos teisme metu proceso dalyvis sugeba proceso veiksmuose dalyvauti be vertėjo, o nuo apeliacinės instancijos pradeda teigti, kad vertėjas jam reikalingas (baudžiamoji byla Nr. 2K-390/2005). Kaip matyti iš pateiktos sąlygos, įtariamasis S.Varanašvilis su prašymu garantuoti vertėjo dalyvavimą procese kreipėsi ikiteisminio tyrimo metu.
Tad remiantis išdėstytu bei vadovaujantis LR Konstitucijos 117 str. 3 d., LR BPK 8 str. 2 d., 44 str. 7 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. e dalimi ikiteisminio tyrimo pareigūnė B.G. neturi pagrindo neleisti įtariamajam S.Varanašviliui duoti parodymus jo gimtąja – gruzinų kalba bei privalo garantuoti teisę naudotis nemokamą vertėjo pagalbą.